Dvigubas trenerio T.Staniūno savaitgalis – su dviprasmiškais jausmais

Treneris Tomas Staniūnas praėjusį savaitgalį su dviem U-9 komandomis varžėsi “Ateitis CUP” turnyre, kuris jo auklėtiniams dažniausiai klostosi sunkiai. Šįsyk ne po vienų rungtynių buvo galima tik skėsčioti rankomis ir skaičiuoti neišnaudotas progas. Pirmoji komanda turnyre liko devinta, antroji – dvidešimt trečia.

“Turnyras sukėlė dviprasmiškus jausmus. Džiugu, kad turėjome galimybę sudalyvauti tokio aukšto lygio turnyre, tačiau tuo pačiu pamatėme, kad tokių turnyrų stoka turi įtakos komandos tobulėjimui.

Vaikai nesusitvarkė su įtampa ir dar nesužaidus pirmųjų rungtynių, matėsi perdegimas ir baimė. Šie jausmai vaikus lydėjo iki turnyro pabaigos, o tai natūralu, kad atsiliepė ir rezultatams, ir žaidimo kokybei.

Žinodamas savo auklėtinių galimybes, galiu pasakyti, kad sužaidėme vos 30 procentų savo galimybių. Vienintelės geros turnyro rungtynės buvo sužaistos prieš MOSP “Bialystok” ekipą. Galbūt, tam įtaką padarė varžovų lygis, o gal tiesiog mūsų vaikai sugebėjo neapkrauti savo galvų nereikalingomis mintimis.

Antroji komanda, priešingai nei pirmoji, nudžiugino savo kovingumu. Žinodamas vaikų technines ir fizines galimybes, suprantu, kad vaikams nėra lengva, bet.. jų parodyti charakterio bruožai ir kai kurių vaikų didžiulis progresas nuteikia optimistiškai. Tik laiko klausimas, kai keli vaikai bus perkelti į pirmąją komandą. Toks šios komandos tikslas ir yra – tramplynas į pirmąją komandą.

Mūsų nuomone, šios komandos rezultatai neatspindi demonstruoto žaidimo. Vaikais esame labai patenkinti – jiems tai buvo puiki patirtis ateičiai. Ačiū tėveliams už palaikymą, bet tuo pačiu norėtum paprašyti palaikymo ne tik tada, kai sekasi, bet ir tada, kai žaidimas nesiklijuoja. Tokie momentai padeda vaikams atsipalaiduoti ir rungtyniauti geriau.

Mes laikomės nuomonės, kad geriau sužaisti dešimt tokio lygio turnyrų ir neiškovoti nei vienos prizinės vietos nei sužaisti dvidešimt turnyrų, laimėti pirmąsias vietas ir neturėti jokios naudos.

Dar už pagalbą noriu padėkoti kolegai Robertui, nes be jo vienas nesusitvarkyčiau.