75 – erių metų jubiliejų švenčiantis B.Zelkevičius: “Niekas nepakeis fakto, kad pirmos vėliavos iškilo ne Sąjūdyje, o futbole”

Nusipelnęs Lietuvos futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius šiandien švenčia 75 – erių metų jubiliejų. Didžiausias pergales su Vilniaus “Žalgiriu” sovietinėje santvarkoje iškovojęs strategas džiaugiasi galėjęs būti viso šio reikalo dalimi ir, kaip pats sako, niekada nesigailėjo gimęs šalyje, kurioje futbolas yra toks nemylimas.

“Nesutinku, kad žmonės nemyli futbolo. Kaip tik sakyčiau, kad mūsų futbolas nemyli žmonių. Prisiminkite, kad kai futbolas buvo geras, jis buvo labai mylimas. Mums pavydėdavo visoje Sąjungoje ir sakydavo, kad pas mus jausmas kaip Brazilijoje. Žmonės po rungtynių būriais su dainomis traukdavo per Gedimino prospektą. Be to, niekas nepakeis fakto, kad pirmos vėliavos iškilo ne Sąjūdyje, o futbole. Dabar, kai patys futbolą apleidome, aišku, kad situacija pasikeitusi”, – portalui futbolas.lt sakė jubiliatas.

Paprašytas prisiminti keisčiausius dalykus iš sovietinių laikų, treneris prisiminė istoriją, kaip susikivirčijo su tuometiniu partijos pirmininku.

“Buvo istorija, kai užsitraukiau nemalonę. Tačiau tuomet būdavo normalus dalykas, kad kviesdavo į komitetą. Atsimenu, kartą partijos pirmininkas Sakalauskas klausia, kodėl aš neauklėju publikos. Atsakiau, kad mano darbas – treniruoti komandą, o ne gerų manierų mokyti žiūrovus. Jam tai labai nepatiko ir užsitraukiau nemalonę.

Bet kokiu atveju, labai svarbu, kad futbolu domėtųsi aukščiausioji valdžia. Reikia ją sudominti. Ir ne tik žaidimu. Tuomet viskas pasikeistų, o be valdžios moralinės paramos nelabai ką gali”, – pasakojo B.Zelkevičius.

Griuvus sąjungai, treneris turėjo galimybę išbandyti save Latvijoje ir Rusijoje. Tose šalyse pergalių taip pat netrūko.

“Be abejo, niekas neprilygs tam, ką mes laimėjome su “Žalgiriu”. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad dabar būtų laimima universiada? Gal kažkam atrodo, kad ten žaidė studentai, tačiau tai netiesa. Pavyzdžiui, Jugoslavija, kurią nugalėjome pusfinalyje, žaidė visos tos šalies žvaigždės.

Kalbant apie mano karjerą po sąjungos griūties, tai labai gerus metus turėjau Kaliningrade. Iš antrosios lygos sugebėjome pakilti į pirmąją ir nedaug trūko, kad būtumėm patekę ir į aukščiausiąją. Tačiau ten buvo niuansų, kurių ir dabar negaliu pasakoti. Latvijoje su Liepojos “Metalurgs” titulų irgi, tad turiu kuo pasidžiaugti ir po devyniasdešimtųjų”, – sakė treneris.

Baigęs darbus su vyrais, B.Zelkevičius dar bandė save “Ateities” futbolo mokykloje, tačiau netrukus pasirinko poilsį.

“Jei atvirai – tai pavargau. Lietuvoje dirbti nemačiau prasmės – čia nebuvo nei sąlygų, nei žaidėjų. Vežti arabus į komandą ir girtis – ne mano praktika. Tad mano pasitraukimas iš futbolo įvyko natūraliai”, – pokalbį baigė legenda.