Talento dilema: išvykti ar pasilikti?
Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas
Jaunieji Lietuvos futbolininkai jau seniai pramynė takus į garsių (ir nelabai) Italijos, Anglijos ar Vokietijos futbolo klubų akademijas. Tačiau praverti aukščiausio lygio vyrų futbolo klubų durų į užsienį išvykusiems jauniesiems mūsų šalies talentams dar nepavyko. Vis dėlto Vilniuje jau 15 metų veikiančios futbolo mokyklos „Ateitis“ steigėjas ir sporto direktorius Dainius Gudaitis neabejoja, kad perspektyviausi šalies futbolininkai turi išvykti iš Lietuvos, nes lietuviško futbolo klampynėje jų galimybės realizuoti savo potencialą yra ribotos.
42 metų D.Gudaičio vadovaujamoje „Ateities“ futbolo mokykloje treniruotes lanko daugiau nei 250 vaikų, suskirstytų į 11 amžiaus grupių. Šiuo metu geriausius rezultatus demonstruoja 1999-2000 m. gimę auklėtiniai. 2010 m. D.Gudaičio treniruojami 11-mečiai tapo Danijoje vykstančio tradicinio tarptautinio futbolo turnyro „Dana Cup“ nugalėtojais, 2013-2014 m. sezone 1999 m. gimusių „Ateities“ auklėtinių komanda Lietuvos jaunių futbolo čempionate užėmė trečią vietą, o 2000-ųjų karta iškovojo šalies vicečempionų titulą. Šį laimėjimą jaunieji „Ateities“ futbolininkai pakartojo ir praėjusiame sezone startavusiose Elitinėse jaunių (iki 16 metų) pirmenybėse. Šį sezoną 17-mečių čempionate „Ateities“ futbolo mokyklos ekipa per 14 rungtynių iškovojo 13 pergalių ir artimiausius persekiotojus lenkia 9 taškais.
Šios amžiaus grupės „Ateities“ ekipoje futbolo specialistų dėmesį patraukė D.Gudaičio sūnus Matas. 15-metis jaunuolis praėjusiame sezone Elitinėse jaunių (iki 16 metų) pirmenybėse pelnė 30 įvarčių ir tapo rezultatyviausiu jų žaidėju. Šį sezoną Elitinėse 17-mečių pirmenybėse jis per 13 rungtynių jau įmušė 25 įvarčius. Nenuostabu, kad jaunuoju futbolo talentu domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio futbolo klubai. „Mes nuo 11 metų reguliariai lankėmės įvairių šalių futbolo akademijose, po 3-4 kartus per metus, praleisdavome ten po savaitę. Iš pradžių tekdavo įsiprašyti, o dabar jau sulaukiame konkrečių kvietimų“, – „Sporto gyvenimui“ sakė D.Gudaitis.
Šiais metais M.Gudaitis spėjo sudalyvauti Birmingamo „Aston Villa“ (Anglija), Bergamo „Atalanta“ (Italija), FC „Brondby“ (Danija), FC „Wolfsburg“ (Vokietija) klubų treniruotėse. Beje, iš „Wolfsburg“ ekipos treniruočių stovyklos M.Gudaitis grįžo vos prieš savaitę. Kalbėdamas apie vokišką futbolo akademiją 15-metis vilnietis teigė, kad didžiausią įspūdį padarė idealios darbo ir poilsio sąlygos. „Ten buvo tikrai puikios gyvenimo sąlygos, labai geros aikštės. Žaidėjams absoliučiai niekuo nereikia rūpintis – tik žaisti futbolą. Pats futbolas irgi kitoks nei Lietuvoje – kur kas didesnis greitis, aukštas lygis. Šiek tiek jaudinausi, tad pirmoje treniruotėje pasirodžiau nekaip. Vėliau apsipratau ir tikrai buvo lengviau. Apskritai mano pasirodymas nebuvo prastas, nors, aišku, galėjo būti ir geresnis“, – samprotavo M.Gudaitis.
Sūnaus pasirodymus užsienyje seka ir D.Gudaitis. Jo teigimu, pažintis su įvairių šalių futbolu, galimybė varžytis su geriausiais savo amžiaus futbolininkais padeda Matui tobulėti. „Žaidimas su užsienio futbolo klubų auklėtiniais yra labai naudingas, nes parodo tikrąjį tavo lygį. Jei Lietuvoje esi visa galva geresnis, tai užsienyje konkurencija yra daug didesnė, o norėdamas išsiskirti turi dirbti gerokai sunkiau. Bet noriu pasakyti, kad Matas ir užsienyje nėra tik statistas, ne veltui mes sulaukiame tų kvietimų. O jei tave tas pats klubas kviečia atvykti ir antrą, ir trečią kartą, tai reiškia, kad jis su tavimi sieja rimtus planus. Vis dėlto mums dabar svarbiausia pasirinkti tinkamiausią variantą. Ir priimti konkretų sprendimą“, – teigė D.Gudaitis.
– Jūsų sūnus vadinamas vienu talentingiausių savo kartos Lietuvos futbolininkų, jis sulaukė ne tik šalies jaunių rinktinės trenerių, bet ir užsienio futbolo klubų, akademijų dėmesio. Kokias ateities perspektyvas regite, kaip manote, kokia bus jo karjeros kreivė?
– Yra keli keliai. Vienas – likti Lietuvoje ir su „Ateities“ jaunių komanda užbaigti sezoną, o paskui ieškoti galimybių žengti į vyrų futbolą. Kalbame ne apie II ar I lygas, bet apie A lygos klubą, kuriame jis gautų progą ne tik treniruotis, bet ir žaisti. Kitas variantas – išvykti į užsienį. Arba į futbolo akademiją, arba iš karto pasirašyti profesionalo sutartį su konkrečiu klubu. Deja, pasakyti, kuris kelias teisingiausias, negaliu. Man asmeniškai dar neteko iki galo įveikti to kelio. Visi jie turi savų pliusų ir minusų. Tikrai nebūtų blogai, jei 15-16 metų jaunuolis galėtų debiutuoti A lygos futbolo klube, nes jam jau tikrai reikia pratintis prie vyrų futbolo.
Pasirinkęs užsienį irgi rizikuoji, nes niekas negarantuoja, kad ten tobulėsi ir realizuosi savo talentą. Bet reikia apsispręsti, nes virti vien tik savose sultyse būtų pats blogiausias sprendimas. Matas jau tikrai išaugo jaunių futbolo marškinėlius, žaisdamas su bendraamžiais ar net šiek tiek vyresniais varžovais jis paprasčiausiai nejaučia būtinybės dirbti visu 100 procentų. Pastebiu, kad su silpnesniais varžovais žaidžia atsipalaidavęs, o su stipresniais – įjungia aukštesnę pavarą. Tai tikrai nėra gerai.
– Užsienyje jam tenka iš naujo įrodinėti savo vertę?
– Kiekvienoje šalyje sunkiausia būna pradžia. Nauja aplinka, nauja kalba, kultūra. Bet pakanka kelių treniruočių, apsipranti ir tada jau gali parodyti, ką sugebi. Jis ir Italijoje, Anglijoje ar Vokietijoje sugebėjo išsikovoti autoritetą. Visur juo yra patenkinti, domisi, kviečia pas save. Bet mums reikia surasti tokią vietą, kur jis turėtų geriausias galimybes tobulėti. Kol kas jam pačiam atrodo, kad geriausia būtų likti Lietuvoje. Aš jam aiškinu, kad mūsų futbolo lygis yra per žemas, čia geriausiu atveju gali išaugti kaip A lygos lygio žaidėjas. O aš manau, kad jis gali pasiekti daugiau. Mato potencialas yra tikrai didelis, bet tam, kad jį iki galo atskleistum, neužtenka kelių treniruočių. Reikėtų padirbėti bent mėnesį, kad jis galėtų pademonstruoti visus savo sugebėjimus.
– 2016 m. birželį Matui sukaks 16 metų. Ar tai taps lemiamu vienokio ar kitokio sprendimo veiksniu?
– Sulaukęs 16-os jis jau galės pasirašyti profesionalo sutartį. Iki to laiko mes ir turime apsispręsti. Iš tiesų tas sprendimas man asmeniškai yra labai sunkus. Kartais pagalvoju, kad jei tai būtų ne mano sūnus, būtų paprasčiau. O dabar jaučiu papildomą atsakomybę, didesnį spaudimą. Bet aš pats noriu, kad jis išeitų kuo toliau nuo mano rankų. Manau, kad aš ir mūsų futbolo mokykla jam davėme viską, ką galėjome. Likęs čia jis pradės stagnuoti ar bent netobulės taip, kaip galėtų. Aišku, jis gali tapti geru A lygos žaidėju. Ir tai nėra blogai, bet man atrodo, kad jo potencialas yra didesnis. Jam dar reikia daug ko išmokti, semtis patirties, žaisti ir treniruotis. Manau, kad būtent futbolo akademijoje jis gautų geriausią galimybę atsiskleisti.
– Kokie artimiausi Mato planai?
– Vasarį jis dar kartą lankysis Bergame ir dalyvaus „Atalantos“ klubo treniruotėse. Tada keliaus į Vokietiją ir dalyvaus vieno aukščiausios lygos klubo futbolo akademijos treniruotėse. Ten pagrindinis dėmesys bus skiriamas fiziniam pasirengimui. Paskui laukia mėnesį truksianti stažuotė viename Vokietijos futbolo klube. Ten jis treniruosis su komanda, tik negalės žaisti oficialiose rungtynėse. Tai bus bene pats rimčiausias išbandymas. Mano nuomone, jaunas žaidėjas geriausiai tobulėtų užsienio futbolo akademijoje. Vis dėlto šuolis į vyrų futbolą esant tokio amžiaus gali būti rizikingas.
– Taigi šiuo metu vienintelę galimybę tobulėti siūlo užsienio šalių futbolo akademijos?
– Aišku, būtų geriausia, jei mūsų vaikams nereikėtų važinėti į užsienį ir jie galėtų tobulėti lietuviškose futbolo akademijose. Bet šiuo metu vienintelė tokia akademija veikia tik Kaune. Atvirai pasakysiu, kad nesu sužavėtas jos veikla. Man akademijos treneriai prieš kelerius metus primygtinai siūlė išleisti Matą į Kauną, sakė, kad likęs Vilniuje jis tikrai netobulės. Bet aš nesutikau. Paprasčiausiai jaučiau, kad Kaune jam nėra kas veikti. Ir dabar žinau, kad nesuklydau. Kaune treneriai žaidėjus gerai parengia fiziškai, bet žaisti futbolo jie taip ir neišmoksta. Visi akademijos vaikai yra vienodi. Vienodai bėga, vienodai mąsto. O taip neturi būti. Tai yra labai didelė viso mūsų futbolo problema. Mums reikia ne stiprios jaunių komandos, bet ryškių asmenybių, sugebančių mąstyti originaliai, nestandartiškai. O mes turime tik pilką, vidutinybių komandą. Tai ne tik Kauno futbolo akademijos problema, ši bėda ryški ir kitose šalies futbolo mokyklose. Tai vienur, tai kitur galima pastebėti talentingą futbolininką, bet jo talentas dar tik skleidžiasi ir nėra aišku, ar jis kada nors išsiskleis. Jei toks vaikas liks Lietuvoje, greičiausiai jis irgi taps tos pilkos masės dalimi.
Apskritai mūsų vaikams, jauniesiems futbolininkams labai trūksta tarptautinių rungtynių patirties. Mūsų mokykla kiekvienais metais organizuoja turnyrus, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos ekipos, bet ir užsienio komandos. Ir aš galiu palyginti, kaip mūsų vaikai tobulėja žaisdami su užsieniečiais. Tos futbolo pamokos, kurias gauni iš pajėgių užsieniečių, yra neįkainojamos. Tada vaikai mato, į ką reikia lygiuotis, kaip reikia žaisti, įgyja motyvacijos ir noro siekti savo tikslo.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“