M.Malinauskas pradeda trenerio karjerą

Dar prieš kelis mėnesius apie sugrįžimą į A lygą galvojęs, jai su Kazlų Rūdos “Šilu” ruošęsis ir tik vasarį apie klubo pasitraukimą išgirdęs vartininkas Mindaugas Malinauskas grįžo į gimtąjį miestą, kuriame prisijungė prie antroje lygoje rungtyniaujančio atkurto “Panerio” klubo bei pradėjo futbolo mokykloje “Ateitis” pradėjo trenerio karjerą. Jau daugiau nei mėnesį jis savo patarimus dalina jauniesiems mokyklos vartininkams.

“Kai pagalvoji, tai viskas apsisuko labai greitai. Aišku, aš apie trenerio darbą galvojau ne vieną dieną, tad šiuo klausimu man tai tikrai nebuvo šokas”, – apie staigius pasikeitimus pasakojo rezultatyviausias praėjusio sezono pirmos lygos vartininkas.

Mindaugai, ar jums asmeniškai neapmaudu išslydusios galimybės darkart sugrįžt į A lygą?

Nėra ko slėpti – aišku apmaudu. Beveik visas pasiruošimas buvo praeitas, juk buvo likusi tik finišo tiesioji.

Kodėl trenerio darbas?

Sudėtingas klausimas. Lygiai taip pat, kaip reikėdavo atsakyti, kodėl tapau vartininku (šypsosi).

Turbūt nekart esate girdėjęs, kad būti treneriu nėra lengviausias dalykas pasaulyje. Sutinkate su tuo?

Jeigu gyvenime nori kažko pasiekti ar nori, kad tave pastebėtų – niekada nebūna lengva. Taip pat ir su trenerio profesija.

Kaip karjeros pradžia?

Pradžia kaip ir visos pradžios: įdomi, kartais sunki, dažnai linksma, pilna naujų įspūdžių ir patirties.

Kaip apskritai atsidūrėte “Ateities” mokykloje?

Galima sakyti, kad pradžia buvo ta, kai išgirdau, jog mokykloje nebedirba Vincas Kateiva. Tada sutikau vieną iš “Ateities” trenerių, kuris užsiminė, jog mokykla ieško vartininkų trenerio. Tada pagelbėjo Algimantas Liubinskas, netrukus susitikau su Dainiumi Gudaičiu ir aš čia.

Kokie pirmi įspūdžiai susitikus su jaunaisiais mokyklos vartininkais?

Įdomių vaikų tikrai netrūksta. Mane nustebino jų noras būti vartininkais, jų užsispyrimas ir pan. Tikrai jaučiasi, kad ranką buvo pridėjęs Vincas Kateiva (šypsosi).

Kaip apskritai šių laikų jaunimas žiūri į galimybę tapti profesionalu? Labai didelis skirtumas nuo to laiko, kai pats buvote vaikas?

Didžiulis. Mūsų karta nebuvo tokia išlepinta, mums tiko viskas, ką gaudavome. Jei “Marakana” – tiks ir “Marakana”, jei guminė aikštelė – vadinasi guminė aikštelė. Tuomet mūsų niekas negąsdino. Nei lietus, nei sniegas. Net liga kartais nesustabdydavo nuo noro žaisti futbolą. Dabar viskas kitaip.

Kalbant apie varitininko karjerą, jau taškas?

Bus matyti. Gal dar kur nors pažaisiu.