„Ateities“ auklėtinis D.Barauskas: apie sezoną „Stumbre“, LFF finalą bei ateitį
Sekmadienį Dominykas Barauskas žaidė pirmame savo profesionalaus futbolininko karjeros finale. Sekmadienį D.Barauskas kartu su Kauno „Stumbro“ klubu tą finalą sugebėjo laimėti ir be jokios abejonės – tos emocijos gyvos yra iki šiol. 20-metis futbolininkas buvo vienas iš nedaugelio „Stumbro“ lietuvių, kurie gavo progą sudalyvauti finalinėse LFF taurės rungtynėse, tačiau savo šansu futbolininkas pasinaudojo ir žaidė visas 90 minučių.
Priminsime, kad D.Barausko kelionė futbole prasidėjo „Ateities“ mokykloje, o jo pirmuosius žingsnius futbole gludino treneris Romas Juknevičius.
„Tvirtai sudėtas, stiprus.. jautėsi, kad gali pasiekti“, – po buvusio auklėtinio triumfo sakė R.Juknevičius, asmeniškai Dominyką pasveikinęs su pergale.
Apskritai – šis sezonas D.Barauskui yra vienas geriausių karjeroje, nes iš Vilniaus „Žalgirio“ paskolintas Kauno ekipai, futbolininkas gavo daugybę žaidybinės praktikos stipriausioje šalies lygoje, o jo progresas – akivaizdus. „Pagaliau pajaučiau, ką reiškia pirmą kartą žaisti finale, o taip pat, pavyko pajausti, ką reiškia iškovoti trofėjų“,- pasakojo talentingas futbolininkas.
Kaip reagavote, prieš sezoną sužinojęs, kad esate nuomojamas Kauno „Stumbro“ komandai?
Žinojau, kad laukia sunkus išbandymas. Pirmą kartą patirtis būti skolinamam, vėl važiuoti į kitą miestą ir jame gyventi. Aišku, pastarąjį dalyką teko patirti, kai iš Panevėžio išvažiavau į Nacionalinę futbolo akademiją. Nepaisant to, tuo pačiu ir nekantravau, nes tai buvo kažkas naujo, buvo įdomu, kaip viskas klostysis. Taip pat, buvo kur kas lengviau, nes kartu su manimi važiavo geri pažįstami Daniel Romanovskij ir Aldas Korsakas.
Daugelis jaunų futbolininkų išskiria darbą su Mariano Barreto. Kaip šioje situacijoje jaučiatės pats?
Žinoma, kad gerai. Treneris yra iš kitos šalies, tad logiška, kad jo darbo metodai ir kultūra yra visiškai kitokia. Manau, kad tobulėjant pamatyti kitokio futbolo yra labai gerai. Komandoje ne tik treneriai užsieniečiai, bet ir žaidėjų yra labai daug.
Koks santykis buvo su kolektyvu pradžioje ir koks jis dabar?
Pradžioje labai daug žaidėjų buvo peržiūroje, o ir dabar, jų dažnai atvažiuoja, tad susibičiuliauti su visais tikrai neskubu. Žinoma, laikui bėgant susibendrauji, nes visi atvažiuoja su vienu tikslu žaisti futbolą. Būtent tą ir darome. Būna visko, tačiau šiuo metu, kai laimėjome taurę, manau, kad visų santykiai dar labiau pagerėjo.
LFF taurės finale teko žaisti prieš klubą, kuriam priklausai. Kuo tai skyrėsi nuo eilinių rungtynių?
Visada smagu matyti senus komandos draugus, tačiau šiemet jau ne vieną kartą teko su „Žalgiriu“ susitikti A lygoje, tad rungtynės kažkuo labai neišsiskyrė. „Žalgiris“ jau daug metų iš eilės žaidė finale, tad to visi tikėjosi ir šiemet.
Kalbant apie visą „Stumbro“ sezoną, koks jis? Nepaisant to pasiekimo LFF taurėje, A lygoje jis turbūt netenkina?
Pati sezono pradžia nelabai pasisekė, nerinkome taškų ten, kur turėjome ir situaciją šiek tiek pataisėme tik antrame rate. Šiandien esame ant šešetuko ribos ir kovojame, kad jame būtume. Sezonas dar nėra baigtas, tadėl vis dar galime jį pagerinti.
O asmeninis sezonas? Ar esate patenkintas savimi?
Sezono pradžia buvo sunki, nes negaudavau laiko A lygoje. Galiausiai, išlaukiau savo šanso ir manau, kad juo puikiai pasinaudojau. Pradėjau gauti laiko, tačiau žaidžiau ne sau įprastoje kairiojo gynėjo pozicijoje, o po puolėjais, kur tikrai nelabai buvau žaidęs. Buvo sunku ir neįprasta, nes teko prašyti kamuolio būnant nugara į vartus. Vėliau teko žaisti ir atraminiu saugu, kur jaučiausi šiek tiek geriau, nes ši pozicija yra gerokai panašesnė į vidurio gynėjo, kurioje taip pat esu pratęs žaisti. Nors tai buvo neįprasta, manau, kad rungtyniauti įvairiose pozicijose nėra blogai. Esu dar jaunas ir gauti įvairios patirties tikrai išeis į naudą.