Į „Ateities“ mokyklą grįžtantis T.Ražanauskas: „Vaikų futbole turi būti žymiai griežtesnė atranka“

Ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės saugas Tomas Ražanauskas vasaros pabaigoje grįžo į futbolo mokyklą „Ateitis“, kurioje dirbo prieš išvykstant į Rygą. Priminsime, kad ten Oliverio Kahno „žudikas“ dirbo Virginijaus Liubšio asistentu „Daugavos“ klube“. Vėliau jo karjeroje sekė asistento darbas „Klaipėdos granite“ bei vyriausiojo trenerio pareigos „Šiaulių“ klube.

Nuotrauka: Algirdo Biliūno

„Viena svarbiausių mano grįžimo į Vilnių priežasčių yra šeima. Trejus metus gyvenome atskirai – ilgiau taip tęstis negalėjo. Nors su vaikais iki šiol dirbau ne tiek ir daug, tačiau dabar, kol esu laisvas ir pasitaikė proga, grįžtu į „Ateitį“. Man patikėti penkiolikmečiai – šešiolikmečiai, tad ne tokie ir vaikai. Labai džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie jų tobulėjimo“, – savo sprendimą komentavo T.Ražanauskas.

Prieš trejus metus naujasis „Ateities“ treneris tris mėnesius jau praleido didžiausioje privačioje šalies futbolo mokykloje, kuri buvo pirma Tomo kaip trenerio stotelė.

„Skirtingai nei vyrų futbole, čia tu turi aiškinti kiekvieną smulkmeną, kurią jaunimas daro ne taip. Labai skirtingas vaikų lygis, todėl pirmiausia vaikų futbole turėtų būti žymiai griežtesnė atranka. Taip pat labai svarbu nuo komercinės grupės atskirti vaikus, galinčius futbole kažko pasiekti.

Jeigu norime gerinti situaciją Lietuvos mastu, tai Vilniaus futbolo mokyklos tiesiog privalo bendradarbiauti. Tarkime, „Ateities“ mokykloje yra gabi 2002 metų grupė, o kitoje mokykloje tėra vienas gabus vaikas. Tai gal tam vaikui geriau būtų pereiti į „Ateitį“, o „Ateitis“ atsilygintų su 2003 metų gimimo grupe.

Aišku, aš čia kalbu tik apie Vilnių. Provincijoje situacija turbūt keblesnė, tačiau irgi nebe išeities. Ten galėtų būti taip, kad Klaipėdos regiono geriausi žaidėjai rinktųsi į Klaipėdą, Šiaulių – į Šiaulius ir panašiai“, – savo poziciją dėstė T.Ražanauskas, prisiminęs ir savo paskutines stoteles „Klaipėdos granite“ ir „Šiauliuose“.

„Klaipėdoje buvo įdomi patirtis. Abu su Robertu (Poškumi) jauni treneriai. Abu darėme daug klaidų. Tačiau darėme  tai, kas atrodė teisinga. Bet juk iš klaidų žmogus mokaisi. Šiauliuose kitokia mokykla. Daug sunkumų: nedaug žaidėjų apskritai buvo, vėlai pradėjome ruoštis sezonui, nemažai kas patyrė traumas. Viskas susidėjo. Abejoju, ar dar kada papulsiu į tokią situaciją“, – dėstė T.Ražanauskas.

Darbo pradžioje treneris dar tik susipažįsta su vaikais. Kaip pats teigia, tik po to galima įeiti į normalų ritmą ir normaliai dirbti.